Simas MARTINKUS I klasės, choro dirigavimo spec. moksleivis

        Vis dar neišblėso įspūdžiai iš vasario 8 dieną vykusio seminaro-praktikumo su Lietuvos Nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos dirigavimo mokytoju, mergaičių ir merginų choro ,,Viva Voce”, Lietuvos Dainų švenčių meno vadovu, dirigentu, maestro Raimondu Katinu.

Seminarą svečias pradėjo kalbėdamas apie dirigavimo subtilybes, neretai pajuokaudamas ir įterpdamas gražių, prasmingų, įdomių minčių šia tema. Neeilinis R. Katino humoro jausmas leido mums atsipūsti ir pasakyti sau, kad viskas bus gerai. Kartu su lektoriumi išsikėlėme bendrus tikslus, kurių tą dieną visi siekėme. Pradėjome darbą. Kiekvienas lipome ant dirigento pakylos ir stengėmės kuo daugiau pasisemti patirties iš maestro R. Katino, kuris su dideliu noru mums išsakė pastabas, pagyrimus, pastebėjimus. Matant, kad vyksta toks puikus bendradarbiavimas vis norėjosi dar labiau gilinti žinias apie dirigavimą ir dirbti su lektoriumi. Buvo labai įdomu ir naudinga ne tik diriguoti, tačiau ir stebėti, kaip tai daro kiti jaunieji dirigentai, nes kiekvieno mūsų kūriniai, dirigavimo manieros skyrėsi.

Pakiliomis nuotaikomis, praturtinę žinias apie dirigavimą su nekantrumu laukėme antrosios seminaro dalies, kurioje dalyvavo du mišrūs jaunimo chorai – S. Šimkaus konservatorijos (vadovė J. Vyšniauskienė, chormeisteris Marius Lingvenis, koncertmeisterė Živilė Čapienė) ir Vydūno gimnazijos ( vadovė I. Bertulienė, chormeisterė V. Šaulienė, koncertmeisteris R. Kalvėnas).

Antrąją seminaro dalį pradėjome M. K. Čiurlionio kantata „De Profundis”, kurią dirigavo Gabrielė. Pagaliau tikrai išgirdome šio kūrinio tikrąjį grožį, supratome jo gilią mintį, skambesį dėl kurio jautėmės pakylėtai lyg galingam sapne. Baigus repetuoti M. K. Čiurlionio kantatą „De Profundis” maestro R. Katinas apžvelgė šių metų moksleivių dainų šventės ypatumus. Taip pat jis papasakojo apie dainų švenčių svarbą mūsų šaliai, tautiniam identitetui. Savo kalba, jis tarsi kreipėsi į mus, skatindamas dalyvauti dainų šventėse ir taip auginti šalies kultūrą.

Pradėjus repetuoti šių metų moksleivių dainų šventės programą žinojome, kad būsime pakviesti diriguoti chorui. Jautėme baimę, tačiau ji nenugalėjo mūsų dirigentiškos drąsos, todėl be abejonių žengėme choro link. Darbui su choru buvau pakviestas pirmas. Dirigavau J. Naujalio kūrinį „Už Raseinių, ant Dubysos”. Diriguodamas šią dainą jaučiau didžiulę laimę, džiaugsmą ir nenusakomą pasigerėjimą choru. Nors šį kūrinį konservatorijos chorui  dirigavau ne kartą, tačiau tądien vėl iš naujo teko jį pažinti.

Igoris pastebėjo, kad išmoko labiau gilintis į kūrinių prasmę bei jausmų perdavimą choristams. Jam labiausiai patiko, kad lektorius gebėjo visus sudominti, pritraukti. Paklausus jaunojo dirigento, kodėl jis taip drąsiai žengė prie choro, jis atskleidė, kad labai norėjo išgirsti tokį galingą chorą ir be abejonės jam diriguoti.

Kita jaunoji choro dirigentė Liana pasakojo, kad jai šis seminaras labai patiko, nes kiekvienas jaunasis dirigentas turėjo galimybę gilinti žinias apie dirigavimą kartu su dirigentu R. Katinu. Taip pat mergina pridūrė, kad tokius seminarus reikėtų rengti dažniau, nes tai padeda mokytis ir ieškoti savų dirigavimo manierų. „Diriguodama kūrinį „Pjovė lankoj šieną” tarp savęs ir choro jaučiau stiprų kontaktą. Šį kūrinį dirigavau ir praėjusiais metais, todėl vėl jį diriguodama chorui, jaučiau savęs patobulėjimą, labiau muzikavau, o chorui leidau atsipalaiduoti”, – mintimis dalijosi Liana. Merginai labiausiai įsiminė maestro R. Katino pasakyta mintis, jog dirigentas skiriasi nuo kitų žmonių tuo, kad dirigentas turi tik vienintelį Dievo įsakymą – „netrukdyk”. Liana paaiškino, jog šiuo pasakymu svečias norėjo pasakyti, kad dirigentas turi suteikti laisvės choristams. 

Pasibaigus seminarui padėkojome dirigentui, maestro R. Katinui už jo išsakytas mintis, pastebėjimus, pagyrimus. Svečias atviravo sakydamas, kad kiekvieno mūsų akys spinduliavo domėjimusi šia sritimi, kuri mums tikrai įdomi bei artima. Taip pat jis pasidžiaugė, kad konservatorijoje auga ne mažas ir labai šaunus chorvedžių būrys. D   ėkojame už šią įsimintiną dieną mokytojai Jolantai Vyšniauskienei.