Gruodžio 6 d. mus aplankė buvęs šimkietis, Vilniaus jėzuitų gimnazijos pedagogas, Vilniaus universiteto kapelionas, jėzuitų kunigas Eugenijus Puzynia. Tiksliau, jis sugrįžo namo. Čia prasidėjo jo kelionė su muzika, kuri buvo be galo audringa ir žadanti puikią muziko - dirigento ar dainininko - ateitį. Vis dėlto pašaukimą Eugenijus rado kitoje srityje, kuris kirbeno jame nuo pat vaikystės, bet nedrįso išsiveržti pilna jėga iki tam skirto laiko. Apsisprendimą tapti jėzuitų kunigu jis priėmė būdamas Lietuvos muzikos ir teatro akademijos antro kurso studentu, giliai įsiklausęs į savo širdies balsą. Paviliotas ignaciškojo dvasingumo ir Jėzaus draugijos Eugenijus pradėjo naują kelionę -  šešeri metai teologijos ir filosofijos studijų Paryžiuje ir Romoje. O muzika visą laiką keliavo šalia – vargonavimas Italijos bažnyčiose, jo magistro darbas buvo J. S. Bacho mišių dalies išnagrinėjimas, siejant ją su religiniais veikalais ir simboliais. Grįžęs į Lietuvą, Eugenijus įkūrė chorą Exaudi, kurio pagrindą sudarė Kauno jėzuitų gimnazijos moksleiviai. Padidėjus užimtumui ir atsakomybėms nepanoręs ne visomis jėgomis atsiduoti chorinei veiklai, perdavė jį į kitas rankas. 

Eugenijus negailėjo gražių dėkingumo žodžių savo buvusiems mokytojams, su didele pagarba atsiliepė apie kiekvieną jų, džiaugėsi susitikimu ir tokia gražia, išpuoselėta mokykla. Per valandėlės susitikimą susirinkusieji išgirdo pasakojimą apie jo stojamuosius egzaminus į šimkinę, tuoj pat pribėgo prie fizharmonijos pagroti, nestokodamas humoro dėstė savo vingiuoto kelio istorijas. Svečias savo pavyzdžiu drąsino jaunuolius sulaukti aiškaus atsakymo savyje dėl apsisprendimo, ką nori veikti savo gyvenime,  būti drąsiems, priimti visas Dievo dovanas.  Savo entuziastinga kalba Eugenijus  palikėjo visiems gražių švenčių, tikėdamasis, kad nors po mažą pozityvo grūdą pasėjo jaunuolių širdyse.